Navigacija
BDAR > Konstatuojamoji dalis 115
Atsisiųsti kaip PDF

Konstatuojamoji dalis 115

Recital 115

(115) kai kurios trečiosios valstybės yra priėmusios įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama tiesiogiai reguliuoti valstybių narių jurisdikcijai priklausančią fizinių ir juridinių asmenų duomenų tvarkymo veiklą.

Tai gali apimti teismų sprendimus arba administracinės valdžios institucijų trečiosiose valstybėse sprendimus, kuriais reikalaujama, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas perduotų ar atskleistų asmens duomenis, ir kurie nėra pagrįsti prašymą pateikusios trečiosios valstybės ir Sąjungos arba valstybės narės galiojančiu tarptautiniu susitarimu, kaip antai savitarpio teisinės pagalbos sutartis.

Eksteritorialiu šių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu gali būti pažeista tarptautinė teisė ir trukdoma užtikrinti šiuo reglamentu Sąjungoje garantuojamą asmenų apsaugą.

Perduoti duomenis turėtų būti leidžiama tik jeigu įvykdytos duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes taikomos šiame reglamente nustatytos sąlygos.

Taip gali būti, inter alia, jeigu atskleisti duomenis būtina dėl svarbios Sąjungos ar valstybės narės teisėje, taikytinoje duomenų valdytojui, pripažintos viešojo intereso priežasties;

(115) Some third countries adopt laws, regulations and other legal acts which purport to directly regulate the processing activities of natural and legal persons under the jurisdiction of the Member States.

This may include judgments of courts or tribunals or decisions of administrative authorities in third countries requiring a controller or processor to transfer or disclose personal data, and which are not based on an international agreement, such as a mutual legal assistance treaty, in force between the requesting third country and the Union or a Member State.

The extraterritorial application of those laws, regulations and other legal acts may be in breach of international law and may impede the attainment of the protection of natural persons ensured in the Union by this Regulation.

Transfers should only be allowed where the conditions of this Regulation for a transfer to third countries are met.

This may be the case, inter alia, where disclosure is necessary for an important ground of public interest recognised in Union or Member State law to which the controller is subject.